Jonas-Baranauskas.jpg

 

Senelio broliui, Vyskupui, poetui ANTANUI BARANAUSKUI

Atžėlė pakalnės nuplikę,
Biržely kryžiuojas žaibai.
Lietuviškai šneka sutikęs
Kaimynas kaimyną, vaikai.

Puntukas dainom apdainuotas,
Šilelis, Šventosios krantai.
Ir stovi parimę prie kelio
Smūtkeliai mediniais veidais.

Artojai tebearia žemę,
Praėjo tauta per kančias,
O tavo mažytė klėtelė
Po stiklo ir laiko danga.

Nuskamba į vakaro tylą
Aukštaitiško krašto rauda
Ir nulekia aidas į šilą,
Ir klausos Tavęs Lietuva.


2008

 

Vaikystė

Nuo sodybos
Iki kelio –
Trys berželiai
Ir pušis.
Trūksta lauko –
Žalio, žalio.
Jį pamiršo atmintis.
           Čirškia žiogas
           Pasilipęs
           Ant įkaitusio
           Akmens.
           Eina papieve
           Sukrypęs
           Gluosnis
           Atsigert
           Vandens.
Rieda akmenys
Nuo šlaito –
Saugau vėją
Delnuose,
O birželio
Miško aidą
Paslėpiau
Po kepure.
           Už kalvos,
           Upokšnio vingio
           Tolo, mėlo vakarais.
           Ten vaikystė
           Ir pradingo
           Nusijuokusi
           Linksmai.
2009