b_200_235_16777215_00_images_iliustracijos_autoriai_Valerijus_s.jpg

 

Biografija

Gimiau Rusijoje. 1943 metais su motina patekome į vokiečių nelaisvę, po to ešelonas į Šiaulius. Užaugau lietuvių šeimoje. Baigiau Šiaulių II-ąją vidurinę mokyklą. Eiles rašau nuo 1955 m. Priklausiau Šiaulių literatų klubui. Dabar – Šiaulių „Verdenės" literatų klubui. Kūryba spausdinta Šiaulių miesto ir respublikiniuose laikraščiuose, žurnaluose. Eilės skaitytos per radiją.
Dirbau gydytoju Pakruojo, Kretingos ir Šilalės rajonuose.


 

...

Tau ant galvos
Užvertėm kalnus prisiminimų,
Futbolo aikštėm užklojome,
Kad neliūdėtum.
Dar po saują užbėrėme
Žemės rupios,
Kad nesikeltum,
Kad negalėtum
Pokario duoną
Lyg dangų
Po lygiai draugams padalyt...

Dieve, kaip noris gyventi,
Kaip noris.
Kasryt nuo ligoninės lango
Balandžiai
Išlaksto kas sau,
Tik sparnų šlamesys pasilieka-
Gyvent ir gyvent
Amžinai.

 

Tyliai, tyliai

Tyliai tyliai mėnulis užgroja-
Skaudžios stygos berželiai balti.
Vidury lygumų, prie Pakruojo,
Atitirpusioj mano vilty.

Sniego brydės nuskrido link miško.
Teks kaip žemei prieš vėjus juoduot.
Pajudėjo, niūniuoja ir tviska
Mėnesiena – didysis vanduo.

Drungnos akys, blakstienos lyg smilgos
Ir miestelis po meilės šviesa.
Sidabru netikėtai sužvilgęs
Paskutiniam ledokšnio laše.

 

×××

Dar kartą grįžtu namo per sudegintus miestus.
Taip tylu, kad aiškiai girdėt, kaip apauga žole
Motinų sielvartas.
Pakeliui į gimtadienio rytą
Apanglėjusios obelys styro,
O ant jų – mano pasakos-
Šaltos didelės rasos žvilga.
Pro griuvėsius,
Pro nuverstus kryžius
Į namus eiti ištisus amžius,
Kur ant stalo tėvo relikviją –
Skalsų duonos kąsnį surandam...