b_267_200_16777215_00_images_iliustracijos_autoriai_TISKUS-FOTO.jpg

 

,,Nakties rapsodijos" fragmentai

Pamėkliški jaspio sienojai
ikonos veidais
stebi žiburių kapiliarus
pulsuojančius gatvių arterijose

Nuskandintų krantinių
makabriški atodūsiai
virpina gelmę
sidabriniais atspindžiais
susimoka už atvaizdą
naktinių žiburių gildijai

 

Paletė

Stilizuotos langinės
spokso Malėvičiaus kvadratais

Tikintieji laukia...

Nakties metronomas
tiksi žibintais

Raudonieji kaitina geidulį
neonai – aistrą

Tirštėjantis ultramarinas
skęsta nugelmėjusioje kataraktoje

Šventieji kurjeriai
renka apsėstuosius

Išpažintis atliekama ochroje

 

Mėnesienos noktiurnas

Rugsėjį, mėnesienoje sugrįžk,
tiek daug sidabro šitą naktį,
kol neužgeso žiburys,
lietaus lašais į langą skambink.

Regėsiu atvaizdą stikle,
žvilgsniu lytėsiu tavo plaukus,
lijundros austa suknele,
nuslydusia sruoga ant balto kaklo.

Išlaisvinta – nuoga erdvė.
Sudegs liepsnoj baikšti plaštakė
– ir ne nuo vyno kūnai kais,
ugnelės akyse – tai ne nuo žvakės.

– Mieloji, mes kaip angelai,
nupuolę ir aukštai iškilę,
mums nevalia sugrįžt atgal
– dar mėnesienos neišlijo.