b_200_308_16777215_00_images_iliustracijos_autoriai_Neringa-Juodeikyte.jpg

* * *

Vėl ganosi Trojos arkliai...

         Ikonomis ropojant skarabėjams

net celėje malda nutyla.

Vien tik vaikai –

         atkaklūs odisėjai

nerūpestingai tęsia karmą.

Ir jų skylėti šalikai

         moja Levanto vėjui

it krištolo ciboriumui aukštai.

Ties ambona priklaupia

         patirtis –

šyduota moteris, pažinus dykumą.

- - - - - - - -

Ant grindinio

                   pabyra

                              rožinis.

 

 

 

 

 

 

Jau kopiantis padange

žilas vakaras

ir sielą mėlyną pasiimantis į kelią.

Už stiklo – vasarą

kamuojantis pavasaris

Ir liudesys, ir ašaros –

už stiklo...

Jis skuba –

vėlyvas šventės vakaras.

Ir laukiantį paragina,

ir nuveda...

Į tirpstantį rūke gyvenimą.

Į žavintį vandens paviršių...