Namas

Man sapnuojas namas,
Didelis ir senas.
O name prieš karą
Daktaras gyveno.

Rinkdavos gauja
Vakarais prie kampo.
Nervų ji milicijai
Nemažai ištampė.

Priklausiau ir aš jai,
Nes buvau patrakęs.
Bet išaugom žmonės –
Atsivėrė akys.

Gal lig šiol prie kampo
Jie ten tebestovi?
Galgi nuvažiuoti,
Prisimint senovę?

Bet ištars iš būrio:
Ko jis nesuranda?
Duokime, vyručiai,
Seniui tam į sprandą!

Nors nesu lig šiolei
Lyg iš kelmo spirtas,
Bet būrin jaunuoliai
Nesutiks priimti...

Tad tegul palieka
Sapnuose senovinis...
Nugramzdina upė
Ir namus, ir žmones...

 

Šiauliai, 1236 (Herbas)

Ant kalvų užauga duona,
Traukia į girias šauliai,
Tauras nuo savęs raudoną
Kasa žemę ties Šiauliais.

Meškos randa tankumynuos,
Gardžiai kvepiančius medžius
Laukia nekantriai kaimynai,
Kol gira gerai išrūgs.

Dar rami ateina saulė,
Miega žmonės naktimis,
Dar vienuolis rašo Saulen
Ir sugriežia dantimis,

Kai valdas kukliai aplenkia
Piktas raitelių būrys...
Gal iš tikro budriai žvelgia
Apvaizdos aštri akis?

 

Kaštonų alėja, 1975

Žalia Kaštonų alėja
Mes ėjome į naują kiną.
Pro vitrinas tas, pro gėles,
Pro gatvę kaip žaidimas.

...Tai buvo kopija sena,
Husarai šaudė ir dainavo...
Kentėjai suknele lengva,
Bijojai chuliganų...

Ar bus, kaip būdavo, žiema,
Ar pusnys pasitiks it durys?
Tai aš kalčiausias kad ,,Laike"
Mes filmų nebežiūrim.

 

KAIP AŠ PRARADAU HUMORO JAUSMĄ
(nikoks vaizdelis)

Jei būtų kas mane pamatęs prieš dvidešimt metų... Na, neperdedant – L. Gaidajaus komedijų herojus – Afonia au akiniais.
Bet pasklido zirzimas – gyvenam ne taip, kaip turėtume. Privalėtume kaip suomiai...
Suklusau – žodis ,,suomiai" darė įspūdį...
Bet ne taip gyvename, aiškino, todėl, kad dar rublis apyvartoj ir sovietų kariuomenė...
Pradingo ir rublis, ir sovietkariai, tačiau ir su litais jaučiausi kaip Sacharos ar dar kažkokioj dykumoj.
Reikia stot į NATO, paprotino mane išmintingesni, tuomet paplūs į mus investicijos...
Įstojom, perskaičiau ,,Respublikoj", o moderniškose smuklėse pasirodė ne lietuviškai kalbantys, užtat mokūs vyrukai. NATO desantas.
Tačiau Sachara paliko Sachara, o gal ir Gobio dykuma. Galgi net Mirties jūra, nes korėsi bendražygiai ir pažįstami dešimtimis. Susiaurinau, menu, savo šypseną perpus, kol aukštaūgis premjeras mus stabilizavo.
NATO ne viskas, tuomet perskaičiau, va, jeigu į Evrosojuzą (pasak radijo stoties Svoboda), įstotume, tuomet...
Įstojau. Įmyniau.
Tada tie draugeliai, kurie dar nepasikorė, išlėkė į anglijas ir airijas...
Dabar man įrodinėja – reikia įsivesti eurą. O man, tai girdint, jau nebe juoktis, o verkti norisi...

 

JIS

Kaip ir I. Babelis, K. Hamsunas, Šolom-Aleichemas ir dar keliolika mohikanų jis buvo gerokai apgadinęs akis.
Kaip ir B. Šou jaunystėje, juo nesidomėjo moterys, nors, kaip ir E. Hemingvėjus, jis buvo neabejingas jų grožiui.
Kaip ir E. Zola, jį mušdavo pradinėsę mokyklos klasėse (vėliau, ūgtelėjęs, mušdavo jisai).
Kaip R. Roždestvenskis, jis gerokai mikčiojo.
Nerūkė (kaip kažkas iš įžymybių) ir (beveik) negėrė.
Nors… mėgo alų – beveik kaip J. Hašekas.
Kaip ir S. Ficdžeraldas, jis neskubėjo vesti.
Kaip ir daugelis klasikų, jis buvo nepraktiškas, nemėgo namų ruošos...
Ir t.t. ir pan.
Tačiau mes, literatūros skaitytojai, apie jį nieko nežinome. Nes jis nė karto taip ir nepaėmė plunksnos į rankas (t.y. neparašė nė vienos grožinio teksto eilutės)…

 

 SEKSO KAIP VANDENS

- Štai ko aš nesuprantu… – tarė man bičiulis. – Kam tie vyrų žurnalai reikalingi? Rašo: „Važiuokit į Bulgariją, ten sekso kaip vandens!“, „Skriskit Į Braziliją, sekso ten kaip….“ Visur to sekso kaip vandens! Vilniuj, Kaune, Palangoj! Netgi Druskininkų sanatorijose, ligoninėse! Globos namuose, reanimacinėse palatose, per šermenis! Portale skelbia: „Poilsis, atpalaiduojantis masažas...“ Suprask: seksas-keksas. Nekalbant apie „Įgyvendinsiu jūsų slapčiausias svajones...“ Suprask – pakiš tą, kaip ją… Policija, ir ta savo padėtimi pasinaudoja. Ir parlamentarus televizija rodė... Bet kokiam šalies užkampy paklausk: „Kur čia nevietiniam nebrangiai?“ – kiekvienas piemengalys parodys! Pas mus sekso kaip vandens, moterys vyrus už skvernų laiko, kad visi į užsienį dirbti neišvyktų! O jie: „Skriskit į Braziliją!“ Tfū!
Argumentai buvo svarūs. Ber reikėjo gelbėti žurnalų prestižą – pats pavartau.
- Matai, – atsikosėjęs pradėjau. – Seksas seksui nelygu. Tu kaip moki? Spėju – dviem būdais tiktai, „valstiečio“ ir „šuniuko“, ar ne?
- Nu! – sutiko jis.
- O jie smetoniškai, su pasukimais mylisi. Užsienis! Tam žurnalas ir yra – kad išaiškintų – koks seksas yra seksas, o koks seksas – ne seksas. Supratai?
- O tu iš kur žinai? – nepatikėjo.
- Pažiūriu kartais internete. – atšoviau. – Dabar supranti?
- A-a-a… – pagaliau suprato.
Bet, kai jis išsvirduliavo, aš savo teiginiais suabejojau – ar buvo Dolskio laikais toks aukštas lygis? Be to, koks tas – „smetoniškas, su pasukimais?“
Bet kad sekso Lietiuvoj kaip vandens, aš ir be bičiulio, ir be žurnalo, ir be interneto žinau…